Pasak kai kurių dietologų kiekvienas žmogus turi maitintis tais maisto produktais, kurie yra užauginti jo gyvenamoje klimato juostoje. Kaip augalas ar gyvūnas užauga sveikas ir išlieka stiprus gaudamas tas maistines medžiagas, kurios jį supa aplink, taip ir žmogus visas būtinas maisto medžiagas geriausiai įsisavina iš tų maisto produktų, kurie yra užauginti jį supančioje aplinkoje. Taigi, kokius vietinius maisto produktus galima valgyti kintant metų laikams?
Pavasaris
Pavasaris – tai yra tas metas, kai žmogaus organizmas po kovos su žiema stokoja įvairių vitaminų, mikroelementų ir kitų maistinių medžiagų. Išeikvotus maistinių medžiagų rezervus yra būtina atstatyti. Nors ankstyvą pavasarį natūralioje gamtoje ir neauga daug augalų, kuriuos valgant būtų galima sustiprėti, vis dėl to reikėtų nesėdėti rankų sudėjus ir pasistengti iš gamtos pasiimti tai, ką ji duoda. Taigi, jau ankstyvą pavasarį gamtoje galima rasti šviežių rūgštynių, žieminių česnakų laiškų, šalpusnių arbatžolių, o jeigu turite savo daržą, tai ir pasikasti krienų ar pastarnokų bei pasiskinti petražolių. Pavasariui persiritus į antrą pusę, miške galima rasti pavasarinių prieskoninių grybų, paskanauti šviežių aviečių lapų arbatos. Taip pat jau yra sudygę rabarbarai, iš kurių gaminamas skanus rabarbarų pyragas arba juos galima valgyti žalius. Jeigu turite ne tik savo daržą, bet ir šiltnamį, tai vasarėjant jau galima pasidžiaugti ir ridikėliais, salotomis bei svogūnų laiškais.
Vasara
Vasaros pradžioje gamtoje vis dar nėra daug augalų, kuriuos būtų galima gausiai valgyti, tačiau įsibėgėjus birželiui pradeda sirpti Lietuvoje natūraliai augančios uogos, tai raudonieji ir juodieji serbentai, mėlynės, agrastai, na, ir, žinoma, vasaros pradžios simboliu tapusios visų uogų karalienės – braškės. Šiose uogose gausu įvairių grupių vitaminų, valgykite jas ir stiprėkite. Vasarai persiritus į antrą pusę, prasideda gausybės metas – pasirodo pirmieji obuoliai ir vasarinės kriaušės, pirmosios darže augančios daržovės, kurias jau galima ne tik paskanauti, bet ir gerokai jomis papildyti savo mitybos racioną.
Ruduo
Rudenį tiek darže, tiek sode, tiek miške maistas liejasi tarsi iš gausybės rago, tik spėk rinkti ir valgyti. Ruduo yra atsakingas metas, nes užaugintas daržoves, vaisius ir kitas gėrybes reikia ne tik momentiškai valgyti, bet ir surinkti, susandėliuoti, o kas greitai genda, tai ir užkonservuoti, kad vėliau, vėlyvą rudenį, visą žiemą bei pavasarį jomis būtų galima džiaugtis. Net per visą žiemą rūsyje išlaikytos šviežios daržovės ar vaisiai nepraranda savyje turinčių maistinių medžiagų, todėl reikia stengtis savo namuose sukurti kuo daugiau tinkamos erdvės jų sandėliavimui. Konservuotos daržovės deja nėra tokios maistingos, kaip žalios, bet dalį vitaminų ir mineralų išlaiko. Reikia atminti, kad kuo mažiau daržovės bus termiškai apdorojamos ir kuo natūraliau užkonservuojamos, tuo daugiau maistinių medžiagų išlaikys.
Žiema
Žiemą gamtoje sunku ką nors valgomo rasti, nebent tai, ką palikote po sniegu darže, pavyzdžiui, porus, pastarnokus, krienus. Žiemą dirvoje kurį laiką išsilaiko įprastos šakniastiebinės daržovės. Šaltuoju metų laiku taip pat galima pasidžiaugti ir ant medžių ar krūmų dar kabančiais žieminiais obuoliais, svarainiais ar sudžiūvusiomis uogomis.